Liepsningas menas

Birželio 3 d. galerijoje “Kairė - dešinė” buvo atidaryta Danutės Kairytės ir Agnės Juršytės paroda “Skirtingai apie tą patį”.
Paroda veiks iki birželio 21 d.
Galerijos adresas - Latako g. 3, II a.
Kviečiame apsilankyti!

Apie parodą plačiau skaitykite šiame straipsnyje

Vienos iš mūsų, Agnės Juršytės, darbus galite peržiūrėti “http://agniu.deviantart.com/

*

 Artimiausiu metu pradės veikti mūsų tinklapis http://www.ArsArdens.lt.

Kasmetinis, septintasis alternatyvios muzikos festivalis Kunigunda Lunaria 2008
vyks gegužės 2-4 dienomis Vilniuje. Trijų dienų renginyje pasirodys
žymūs originalaus meno kolektyvai iš įvairių Europos šalių, Australijos
ir Japonijos. Tarp jų bus ir viena garsiausių gotikinės muzikos
pasaulio grupių - kultiniai švedai TIAMAT!

Senąjį
Vilnių užlies gaivališka vėsios muzikos banga, tapsianti sielos švente
ne tik koncertų salėse. Savo setus naktiniams festivalio pobuvių
šokiams parengs pašėlę DJ'ai, o 3DX “Kunigundos klubo” lankytojų laukia
speciali meno parodų, rinktinių kino filmų, svaigaus absento, kamerinių
eksperimentinės muzikos pasirodymų ir netradicinio teatro programa.
Kiekvienas kūrėjas savaip išskirtinis, tad Jūsų laukia be galo įdomus
ir įvairus festivalis!

K U N I G U N D A   L U N A R I A   2 0 0 8   P R O G R A M A
pagrindiniai koncertai:

V . 0 2   p e n k t a d i e n i s
——————————

Kunigunda Lunaria 2008 - meno parodos atsiveria balandžio 25 d.

Šiais
metais Kunigunda Lunaria įžanga prasidės anksčiau - jau šį penktadienį,
balandžio 25 d. (19.00 val.), kviečiame visus į meno parodų atidarymą,
vyksiantį Užupyje prie Vilnelės. Unikalaus Užupio Meno Inkubatoriaus
galerijoje “Galera” bus atidarytos dvi parodos: kaunietės tapytojos
Vaidos Tamoševičiūtės “Žaizdos žymė” bei festivalio dalyviams gerai
pažįstamo Tomo Urbelionio / ZNZ fotografijos darbai. Čia taip pat
turėsite progą prisiminti praėjusių metų festivalio video akimirkas bei
dar kartą išvysti to paties Tomo ekperimentinį filmuką “Viena Žemė”.
Visai šalia “Galeros” esančioje menų agentūroje “Ars Ardens” rasite ne
tik jaunosios grafikės Agnės parodą “Neegzistuojantys žmonės”, bet ir
originalią jos animaciją.

Parodos veiks iki gegužės 5 d.

Tikroji vasaros pradžios deivė Kunigunda šiemet žada patogiai įsitaisyti Užupyje - “Galeroje” ir “Ars ardens”. Šeimininkės jau traukia iš spintų kerzus, fishnetus ir juodą nagų laką, o tuo tarpu jaunoji dailininkė AGNĖ LATINYTĖ net suplukusi dienomis rūpinasi gražiai pateikti ofortus, o naktimis, kai niekas nemato ir per anksti neišplepės, slapčia montuoja neįtikėtiną multimedia projektą, derindama rankų darbą bei pavojingas chemines medžiagas su skaitmeninėmis technologijomis. Parodos atidarymas - balandžio 25 dieną, ji veiks iki gegužės 5 dienos, žinoma, įskaitant ir visas festivalio dienas.
Visos smulkmenos apie Kunigundą ir jos palydą:

www.kunigunda.lt

Vanda apie save:

Kažkada mamos draugė nupiešė mano
portretą, man labai patiko. Tada jos paklausiau, kur galima išmokti
taip piešti. Ji pasakė, kad pirma reiktų eiti mokytis į dailės
mokyklą, o paskui bandyti stoti į Akademiją. Ir šiaip labai
patikdavo piešti nuo vaikystės. Darželyje piešdavau mergaites –
princeses. Pirma nupiešdavau antakius, paskui blakstienas ir tada
žiūrėdavau, kas ne taip. Namie mama leisdavo terlioti ant sienų.
Dažniausiai mėlynu pieštuku. Norėjau stoti į piešimą, nes
mėgau grafitą, bet mokytojai pasakė, kad man reikia stoti į
grafiką.

Jau antram kurse pieštuką numečiau,
tada buvo ilgasis aliejinės pastelės laikotarpis. Šiaip patinka
viską maišyti, labai patinka markeriu užspalvinti estampus.
Ofortas man įdomu, bet nepatinka jį spausti, nes reikia daug
kantrybės. Litografija patinka, nes pats atspaudimas kažkaip
neužgožia piešinio darymo, gali daug atspaudų atspausti švariai,
išgauti permatomą spalvą, netgi potėpio efektai išeina, kartais
gali labai tapybiškai padaryti darbą.

Temos būna pasisemtos dažniausiai iš
aplinkos, iš biografijos įvykių, mutavę, kažkaip pakeisti
vaizdai, iš sapnų, logiškai nepaaiškinami. Kai kuriais atvejais
mano stilius galėtų būti abstrakcionizmas, kažkas sakė kad
primena vokiečių ekspresionistus. Mane įtakojo pop menas, optinis
menas, juo visą laiką žavėjausi ir žaviuosi. Neseniai buvo
apsėdusi Munko kūryba. Kažkas iš kolegų man sakė, kad mano
stilių galima pavadinti abstrakčiuoju ekspresionizmu, bet aš pati
jo niekaip dar negalėčiau pavadint. Esu paieškų etape.

Pradedant šeimyninėmis peripetijomis,
nesėkmingai besiklostančiu asmeniniu gyvenimu, įvairiais realiais
ar išsigalvotais kompleksais dėl kūno, santykio su pasauliu ar
nesugebėjimu savęs išreikšti. Visa patirtis įtakoja kūrybą,
žmogus pats nuo savęs atsiriboti negali.

Pirma rimta oficiali mano personalinė
paroda įvyko 2004 m. “Akademijos” galerijoje, jos
pavadinimas buvo “Barakiniai”. Tai buvo tapybos darbai.
Draugų portretai. Dabar tų darbų jau nebėra, nes palikau
bendrabuty, ir valytoja juos išmetė. Liko tik nekokybiškų
nuotraukų.

 Antra rimta paroda (pusiau
personalinė) “pliumBum” įvyko 2007 m. sausį “Sofos”
galerijoje Druskininkuose. Pusiau, nes veikėm su Inesa. Ji buvo foto
pusė, aš buvau ofortai ir litografija.

 Pirma nerimta mano personalinė
paroda buvo 1997 m. Druskininkų „Atgimimo“ vidurinės mokyklos
foje. Neatsimenu, kaip vadinosi. Bet nebuvo tos parodos atidarymo,
užtat nerimta, sakau :D

 1998 m. - tarptautinis pleneras
Baltarusijoje skirtas Čiurlioniui, Minske buvo paroda

1999, 2000 m. - Lietuvos jaunųjų
menininkų akademijoj dalyvavau

2003 m. - laimėjau 1 prizą (pinigų
irgi!) LURM konkurse ES ir NATO internetinio atviruko konkurse

2003 m. - laimėjau 10 vietą
tarptautiniame 2 km bėgime Lenkijoje

2003 m. - dalyvavau plenere Krzyzovoje,
Lenkija

2006 m. - dalyvavau galerijos
“Kairė-dešinė” parodoje “Estampas-2006″

2007 m. - grupinė paroda “Tiltai”
Kijeve, Ukraina

O užkariaut tai norėčiau pusę
pasaulio, kad paskui galima būtų pasimušt su ta kita puse.

Agnė apie save:

Gimiau vėjuotą ir šaltą
1979–ųjų metų žiemą Vilniuje.

Vaikystėje buvau
padūkęs, bet vienišas vaikas. Mėgau
prieštaringus dalykus - begalinius lygumų peizažus su daug
dangaus, žema horizonto linija ir daugiasluoksnį miesto vaizdą,
žmonių, daiktų ir mašinų sambrūzdį. Dažnai klaidžiodavau
uždarytais keliais, naktimis stebėdavau mašinų šviesas,
skaitydavau medžiuose knygas ir ieškojau nors kiek panašių į
save.

Augau menininkų –
keramikės ir juvelyro šeimoje. Kiek prisimenu, nuolat tekdavo
dalyvauti parodų atidarymuose, bendrauti su įvairaus plauko ir
tautybių žmonėmis.

Didžiausią įspūdį
man paliko V.Ilčiuko dailės studija, kur pirmą kartą į rankas
paėmiau platų teptuką ir didelį popieriaus lapą ir kaip stebuklą
išbandžiau monotipijos techniką.

Vėliau įstojau i
M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. Beprotiškai
daug dirbau, o kas ta kompozicija, man dar 4 metus buvo filosofinė
dilema.
Mokykloje sekiau ne vieno mokytojo pėdomis. Mane
globojo,vedė ir saugojo.
Šalia mokyklos visada turėjau dar
viena pagrindinę savo gyvenimo mokytoją – mamą.

1999 m. įstojau į
Vilniaus Dailės Akademiją, grafikos specialybę.
Susipažinau su įvairiomis grafikos meno technologijomis, jų
istorija, šriftais. Įgijau restauravimo, menotyros, pedagogikos,
knygų iliustravimo patirties. Čia sutikau daugybę šiltų ir
protingų žmonių, kurių siela ir kūryba mane lydi iki šiol.

Manau,
meno tikslas yra keisti žmogų. Įdomu jausti, kaip pasaulis
susitraukia į mažą lašą ir, virsdamas mintimis, plečiasi,
išaugdamas lyg šakotas augalas iki dangaus ir dar už jo… Kartais
norisi, kad mano darbai šildytų žmones, kad kiekvienas juose
atrastų kažką sau artimo.

Rodos,
visas gyvenimas – kaip vientisas kūrinys, kur svarbi kiekviena
detalė, kiekviena minutė. Dažna realybės smulkmena paliečia mūsų
dvasią. Nuovokos vedami, ieškome joms išraiškos kūryboje.

Atsiverianti
paslaptis veda ir traukia gilyn. Kiekvienas daiktas vilioja savo
atvaizdu, vidiniu alsavimu, tiesa, verte, atmintim. Kūryba leidžia
prisiglausti prie neregimojo pasaulio, amžinųjų vertybių.

Po truputį pradeda veikti galerija. Šiuo metu eksponuojama keletas Danutės Kairytės ir Inesos darbų.

Šiek tiek apie Danutę:

1981 m. gimiau Vilniuje. Kai buvau maža, mama mane užrašė į baletą. Teištvėriau iki pirmo pasirodymo scenoje ir griežtai atsisakiau. Kai atėjo laikas eiti į pirmąją klasę, gavau pasiūlymą stoti į M.K.Čiurlionio meno mokyklą. Norėjau groti smuiku, bet komisija neleido, sakė – nepakelsiu instrumento. Taip teko pasirinkti chorą (čia nieko kelt nereikėjo). “Čiurlionkėj” mokiausi septynerius metus. Choras man patiko, bet su grojimu nesisekė – nejutau malonumo, nesugebėjau įsijausti į kūrinius, kuriuos reikdavo groti, o perspektyva tapti choro dirigente manęs nesužavėjo, todėl ir išėjau. Nemėgstu būti scenoje. Įstojau į ką tik atsikūrusią Vilniaus jėzuitų gimnaziją, kurią ir pabaigiau. Paskutinėse klasėse reikėjo pasirinkti, kur mokytis toliau, o aš vis nežinojau, kuo noriu būti. Draugai patarė mokytis dailės ir bandyt stoti į akademiją. Man pačiai tai atrodė neįmanoma, nes nemaniau, kad “dailininkė“ gali būti profesija. Suolo draugė nusivedė mane į N.Radzevičienės dailės mokyklėlę „Dailės kalba“. Po pusmečio nusprendžiau, kad stosiu į akademiją.Tai buvo svajonė, negalvojant apie realias galimybes. Paskutinėje klasėje išgirdau apie piešimo mokytoją A.Joniką. Nuėjau pas jį į studiją mokytis akademinio piešimo, o tapybos pas V.Šociką. 2000m. įstojau į VDA grafikos katedrą. Akademijoje mokytis man buvo gera. Grafikos katedra buvo kaip šeima. Mano mokytojas buvo prof. Mikalojus Povilas Vilutis, pas jį dariau savo bakalauro ir magistrantūros baigiamuosius darbus. Jis mane kantriai mokė ir aš džiaugiuosi būdama jo mokinė. Išbandžiusi įvairias grafikos technikas pajutau, kad mieliausias man linoraižinys. Daugiausiai jį ir raižau. Paveiksle man nėra svarbi tema ar siužetas, man svarbios emocijos, kurias sukelia vaizdas.

2006 m. pirmoji personalinė estampų paroda

Grupinės parodos :

2002 m. tarptautinė miniatiūrų paroda „mažoji m“, galerija „Stiklo karoliukai“ ,Vilnius

2003 m. „Mes ateinam”, paroda skirta Vilniaus dailės akademijos 210 metų jubiliejui paminėti, Vilniaus miesto rotušė

2004 m. M.K.Čiurlionio muzikos rėmimo fondo organizuotas pleneras ir paroda, Plungė

2006 m. VDA studentų grafikos darbų paroda, galerija „Kairė – Dešinė“, Vilnius

2006 m. „Medis ir linas. Vilniečiai grafikai žmonėms su regėjimo negalia”, aklųjų biblioteka, Vilnius

2006 m. „Keliaujanti grafika“, Zypliai, Marijampolė, Alytus, Druskininkai

2007 m. „ Estampas ’06 “, galerija „Kairė – Dešinė“, Vilnius

Kovo 31 dieną, pirmadienį, įvyks šeštasis knygų klubo susitikimas.

Šį kartą aptarsime Ronan Bennett “Tretieji sąmyšio metai”

Apie knygą - http://www.tytoalba.lt/lt/index.php?option=com_content&task=view&id=1131&Itemid=79

Kviečiame prisijungti!

Aptarsime knygą, pasidalinsime įspūdžiais, gersime arbatą ir vyniosime pokalbio giją į tolimiausias lankas :)

Mes manome, kad visuomenei naudingiausi
tie žmonės, kurie savo darbus dirba su meile ir atsidavimu. Mes
tikime, kad laisvoje demokratiškoje Lietuvoje kiekvienas žmogus
turi turėti galimybę pragyventi iš darbo, kurį labiausiai myli ir
kuris jam ar jai geriausiai sekasi. Todėl mums atrodo labai
neteisinga, kad jauni Lietuvos menininkai vien dėl materialinių
priežasčių priversti atsisakyti tikrosios kūrybos ir imtis jiems
neįdomių darbų.

Mes taip pat manome, kad sveikai
visuomenei ir kiekvienam jos nariui būtinai reikalingas menas. Mes
tikime, kad menas turi galią daryti žmones geresnius, suteikti
jiems įkvėpimo ir dvasios ramybės. Todėl mums atrodo labai svarbu
padėti menui pasiekti kiekvieną Lietuvos gyventoją, bet kokio
amžiaus, visuomeninės padėties ir išsilavinimo, nes priešingu
atveju žmonės dūsta ir nuo kasdienybės nykumos, ir nuo juos
užplūdusio kičo.

Mes labai tikimės, kad Jūs su mumis
sutinkate.

KAS KABO ANT JŪSŲ SIENOS?